Nuotakos portretas – atrodo, toks paprastas ir elementarus dalykas ir dauguma įsivaizduojame jį taip: nuostabiai graži mergina su balta suknele arba tik jos veidas. O internete vieną dieną rinkau nuotraukas su įdomiais nuotakų portretais ir stebėjausi jų įvairove. Šiandien, saulėtą rudens popietę, prie puodelio arbatos apie nuotakos portretus, kaip jie kuriami, kaip jiems ruoštis ir dar apie galybę klausimų kalbame su fotografe Laima Drukneryte.
Kada kuriamas nuotakos portretas įtaigesnis: prieš ceremoniją ar po? Kuo skiriasi tie du portretai?
Nuotakos portretams kurti laiko skiriame tiek prieš vestuvių ceremoniją, tiek po jos. Kada portretas įtaigesnis – labai individualu. Jei nuotaka yra tvirtai pasiryžusi duoti santakos įžadus savo išrinktajam, jei jos išsvajotas įvaizdis atrodo vientisai ir pati nuotaka tądien jaučiasi esanti pati gražiausia savęs versija sau, visai nesvarbu, kada ją fotografuoti – iki ceremonijos ar po. Jos kūnas spinduliuoja laimę, akys žydi džiaugsmu. Ji švyti. To švytėjimo aš visada ieškau ir stengiuosi rasti. Vestuvių dienos laikas tam neturi reikšmės.
Kai kalbatės su būsimais jaunavedžiais pirmųjų susitikimų metu, ar kalbatės apie nuotakos portretą? Merginos turi aiškią viziją? Gal net fotografijų atsineša?
Galima pasidžiaugti, kad jaunieji tampa vis labiau išprusę vestuvių temoje. Tai susiję su informacijos prieinamumu ir sklaida internete. Anksčiau jaunosios būdavo labiau suglumusios, joms labiau reikėjo pagalbos kuriant vestuvių šventę. Tuo tarpu dabar – jos labai savarankiškos ir neretai tiksliai žino, kaip turi atrodyti jų šventė ir jos pačios. Tuo pačiu nuotakos labai įvairios: vienos planuoja viską iki smulkmenų – sudarydamos sąrašus vietų, kuriose nori fotografuotis, nuotraukų, kurias nori turėti savo albume; kitos – tiesiog pasitiki profesionaliu fotografės darbu ir leidžia sau mėgautis dienos eiga.
Man, įamžinant šventę, vienodai svarbūs abiejų jaunųjų portretai, šventės reportažas, nuotraukos su tėvais, netikėti vaikų ar svečių kuriami momentai. Vestuvių fotografija neprasideda ir nesibaigia vien nuotaka. Kad vestuvės vyktų, jose reikalingas ir jaunikis. Susitikusi su jaunavedžiais aš visuomet stengiuosi išaiškinti šią filosofiją, sudėlioti akcentus. Jei su jaunaisiais sutinkame dirbti kartu, tuomet diskutuojame ir planuojame, kur kada ir ką įamžinsime, kas jiems svarbu, kas jautru.
Kad sukurčiau gerą jaunosios portretą – man labai svarbu pajusti jos temperamentą, estetikos pojūtį. Iki šventės visuomet prašau parodyti savo planuojamą suknelės eskizą, parodyti šukuosenos, makiažo pavyzdžius – tai vėliau diktuoja fotografijų aplinką, nuotaiką, koloritą. Kuo daugiau jaunosios atskleidžia smulkmenų iki šventės – tuo lengviau kurti jų portretus šventės dieną.
Laima, kaip ir minėjote, nuotakos labai mėgsta pozuoti kartu su savo jaunikiais. Kada įvyksta tas lūžis, kai ji fotografuojama viena? Aš kalbu jau apie tą etapą po bažnyčios.
Paprastai su jaunaisiais iki šventės kartu planuojame ne tik fotografavimosi laiką, bet ir visą šventės eigą. Tad šventės metu tiksliai žinome, kada ir kokias fotografijas kursime. Jei iki ceremonijos jaunikis nemato nuotakos, tuomet fotografuojami atskiri abiejų pasiruošimo momentai ir portretai. Mano kuriamoje vestuvių šventės meninėje sesijoje visuomet dalyvauja ir nuotaka, ir jaunikis. Jei šios kūrybos metu pamatau gražią šviesą ar kompoziciją, kurioje stipriau žiūrėtųsi vien tik nuotaka – tuomet fotografuoju vien tik ją. Tai darau labai greitai, kad jaunikis nepasijustų nereikalingu būdamas ne kadre.
Ar nuotakos portretas turi būti būtinai su veidu? Kaip jį kuriate?
Portretas gali būti visoks – tiek nuotakos akys, tiek pilnas veido atvaizdas, tiek mažas jos siluetas didelėje erdvėje. Ryte, kai nuotaka atrodo gaivi ir ką tik pasipuošusi, stengiuosi kurti labai artimus portretus. Dieną vis labiau apjungiu nuotakos portretą ir aplinką, kuri pasakotų tos dienos istoriją.
Kas jums padeda pažinti nuotaką ir suprasti, ko ji nori – kaip miesto divos neįkišti į pelkę ir atvirkščiai?
Jautrumas ir profesionalumas. Esu mačiusi visokių tipų, amžiaus, temperamento nuotakų. Visoms joms vienas šablonas negali būti tinkamas. Vestuvės man – džiaugsmo šventė, tad ir savo nuotakas stengiuosi vaizduoti spinduliuojančias laime, švytinčias.
Beje, į pelkę nesu įkišusi nei vienos savo nuotakos. Su nuotakomis elgiuosi labai pagarbiai – man jos šiek tiek sakralios ir šventos, nesuteptos. Noriu, kad savo rūbu ir nuotaika tokios ir liktų.
Kada matote, kad nuotaka tikrai patenkinta žiūrėdama į savo nuotrauką?
Tada, kai ji patinka sau. Pirmiausia fiziologiškai. Bet koks fotografo kuriamas menas nueina niekais, jei nuotaka matydama save nuotraukoje mato savo fiziologinius trūkumus.
Tada, kai nuotraukoje esantis atvaizdas atitinka jos svajonių įvaizdį.
Tada, kai ji nuotraukoje yra gražiausias savo paties atvaizdas sau. Tokią nuotrauką pamačiusi nuotaka iš pradžių netiki, kad joje pavaizduota moteris – ji pati. Vėliau ji netiki, kad ji gali būti tokia graži. O dar vėliau žiūrėdama pati į save nuotraukoje apsiverkia. Iš džiaugsmo.
Laima, kada jūs pati pasukote į vestuvių fotografavimą? Kokia istorija? Trumpai, prašau, papasakokite.
Iki tol, kol mano gyvenime atsirado fotografija, aš gyvenau renginiais. Įvairiais amplua. Viskas man ten patiko, išskyrus viena – norėjau, kad renginys tęstųsi amžinai. Taip, matyt, fotografija pati pasirinko mane ir nutiesė kelią iki vestuvių, kurių akimirkas įamžinu, ir po jų likusios fotografijos, tikiu, gyvena amžinai. Vestuvės jau daugiau nei 7 metus iš eilės dovanoja man pažintis su nuostabiais žmonėmis ir prisilietimą prie amžinybės.
Kokie būtų pagrindiniai jūsų patarimai nuotakoms, kaip sukurti tokį tobulą savo portretą – šiandien aš esu nuotaka?
- Rinkitės profesionalus: makiažo, šukuosenos specialistus, suknelės dizainerius, fotografus. Tuos, kurie atitinka Jūsų estetinį suvokimą, o ne paskutinį mados klyksmą.
- Kurdamos savo įvaizdį išmeskite iš galvos “man tinka tik tai” arba “aš atrodau gražiai tik iš dešinės pusės”. Atvirai bei kritiškai priimkite jus supančių profesionalų idėjas, pasiūlymus, pastabas.
- Eksperimentuokite. Su šukuosena, makiažu, matuokitės įvairias sukneles. Jei turite nors mažiausią abejonę vienu ar kitu sprendimu – ieškokite iš naujo.
- Darykite viską, kad vestuvių dieną jaustumėtės tvirta savo pasirinkimais ir gražiausia. Pirmiausia sau.
- Nebijokite fotografei atskleisti visus Jūsų tikrus ir įsivaizduojamus trūkumus.
- Pastudijuokite internete bazines pozavimo taisykles.
- Suplanuokite priešvestuvinę sesiją su fotografe, kad aptarusios rezultatus, vestuvių dieną pasitikėtumėte jos darbu, ir neabejotumėte rezultatais.
- Šypsokitės, atsipalaiduokite, mylėkite. Nes tik besišypsančios ir mylinčios nuotakos niekad neišeina iš mados.
Komentarai