Per tradicinę krikščionišką vestuvių ceremoniją jaunieji apsikeičia vestuviniais žiedais ir duoda įžadus. Tikslūs žodžiai ir frazės gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo apeigas vedančio kunigo ar poros pageidavimų. Kunigas arba ceremonmeisteris taip pat gali nurodyti porai kartoti tam tikrus įžadus ar frazes, kai jie keičiasi žiedais. Daugumoje bažnyčių naudojami tradiciniai, jums tikriausiai jau girdėti vestuvių įžadai.
Dalinamės tradicinės priesaikos žodžiais. Linkime, kad kiekvienas juos tariantis, mokėtų mintinai ir prisimintų ne tik tądien, o ir visą gyvenimą.
Jaunikis:
Aš, Vardas Pavardė, imu Tave, Vardas Pavardė, savo žmona ir prisiekiu būti tau ištikimas. Kai laimė lydės ar vargs suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims. Visą gyvenimą Tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas.
Jaunoji:
Aš, Vardas Pavardė, imu Tave, Vardas Pavardė, savo vyru ir prisiekiu visada būti tau ištikima. Kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims. Visą gyvenimą Tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas.
Kai maunamas žiedas sakoma:
Vardas Pavardė, imk šį žiedą, kaip mano meilės ir ištikimybės tau ženklą. Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios dvasios.
Ką simbolizuoja bažnytinės santuokos įžadai
Tradicija per ceremoniją sakyti tam tikrus žodžius ar frazes yra būdas padaryti pažadus ir įsipareigojimus vienas kitam oficialesnius ir aiškesnius. Šios frazės dažnai paimamos iš religinių tekstų arba tradicinių vestuvinių įžadų ir padeda konkretizuoti poros vienas kitam duodamus pažadus.
Krikščioniškoje vestuvių ceremonijoje poros pažadai vienas kitam dažnai grindžiami tradiciniais vestuviniais įžadais, kuriuos galima rasti Biblijoje. Tradicinių krikščioniškų vestuvių žiedų keitimo ceremonijoje nuskambančios frazės primena porai pažadus, kuriuos jie duoda Dievui ir vienas kitam.
Nuoširdžių priesaikos žodžių ar frazių vartojimas keičiantis žiedais taip pat suteikia ceremonijai daugiau prasmės ir asmeniškumo ir gali priminti apie jų meilę ir įsipareigojimą vienas kitam daugelį metų.
Komentarai